Šiame tekste nusprendėme skirti šiek tiek dėmesio Senojo žemyno šalims ir jas reprezentuojantiems patiekalams. Visų pirma pradėsime nuo Lietuvos, o tada aptarsime keletą kitų Vakarų Europos šalių virtuvių.
Lietuva – gana išskirtinis maistas
Lietuva yra šalis, kurios kulinarinės virtuvės vizitinė kortelė – cepelinai, gaminami iš tarkuotų bulvių ir dažniausiai įdaryti mėsa arba varške. Tai patiekalas, atspindintis tiek lietuvišką klimatą, tiek kaimišką praeitį: kuklūs ingredientai, tačiau didelė maistinė vertė ir sotumas. Reikia pripažinti, jog turistus šis patiekalas nustebina praktiškai visada.
Vasaros mėnesiais Lietuvoje vyrauja šaltibarščiai – ryškios rožinės spalvos šaltų burokėlių sriuba su kefyru ir daržovėmis. Šis patiekalas tapo ne tik vasaros simboliu, bet ir kultūriniu identitetu, dažnai minima tarp skaniausių lietuviškų valgių.
Įdomu tai, kad šaltibarščiai nėra vien tik lietuvių tradicija – tokį patiekalą mėgsta ir latviai, kas liudija bendrą baltų kulinarinį paveldą. Šalys dėl šio patiekalo dažnai draugiškai net konfliktuoja – abi sako, jog yra tikrosios šaltibarščių „šeimininkės“.
Ispanai ir jų nenuspėjamieji Tapas
Ispanija Europoje garsėja savo valgymo kultūra, paremta socialiniu dalinimusi. Tapas – maži užkandžiai, kurie gali būti tiek paprasti, tiek itin gurmaniški. Barų ir kavinių lankytojai ragauja alyvuoges, vytintą kumpį, marinuotas jūrų gėrybes ar mini sumuštinius.
Tapų esmė – ne pilnai sočiai pavalgyti, o mėgautis skonių įvairove bei bendra atmosfera. Ispanai šiuos užkandžius pateikia su vietiniais vynais ar sangrija, o tapų kultūra yra neatsiejama nuo šalies identiteto, apie tai rašo MyTrips.lt.
Paradoksas, jog Tapas nėra kažkokie konkretus patiekalai. Yai iš esmės gali būti bet kas, bet tai ir yra unikalu, kadangi Ispanija garsėja būtent Tapas. Na… ir Serano kumpiu.
Italija – maisto karalienė
Italija, kalbant apie kulinariją, neabejotinai asocijuojasi su pica ir makaronais.
Pica Margherita – beveik minimalistinis kūrinys, sujungiantis pomidorų padažą, mocarellą ir baziliką. Ji puikiai atspindi itališką filosofiją: mažiau ingredientų, daugiau skonio. Makaronai, nuo spaghetti carbonara iki tagliatelle su pesto ar jūros gėrybėmis, yra neatskiriama itališkų regionų tapatybės dalis. Kiekviena provincija turi savo padažų, ruošimo būdų ir tradicijų.
Iš esmės turbūt sunkiai surasite nors vieną žmogų, kuris pasakytų, jog itališka virtuvė jam neimponuoja. O tai tik parodo, koks svarbus maistas yra šioje šalyje.
Šnicelis – kieno šis šedevras?
Vokietija ir Austrija Europoje išsiskiria mėsiškais, sočiais patiekalais. Šnicelis – plona, džiūvėsėliais apvoliota ir iškepta mėsos riekė – tapo jų kulinariniu simboliu. Nors šnicelio variantų gausu, tradicinė versija dažniausiai gaminama iš kiaulienos ar veršienos ir patiekiama su bulvių salotomis arba citrinos skiltele. Šis patiekalas puikiai atspindi vokiečių ir austrų požiūrį į maistą: svarbiausia paprastumas, kokybiška žaliava ir sotumas.
Austrai ir vokiečiai išties nesutaria, kurie yra tikrieji šnicelio šeimininkai. Tačiau jeigu ketinate vykti į šias šalis, tuomet labai rekomenduojama išbandyti abu šio patiekalo variantus – tiek austrišką, tiek vokišką, arba dar tiksliau, bavarišką, versiją.